ĮSTATYMAI ĮPAREIGOJA
VADOVAS TURI nustatytI subjekto vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą
Finansinės apskaitos įstatymas (13 str., 1 dalis, 4 punktas) nurodo, kad vadovas turi nustatyti subjekto vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą. Pateikiame privalumus, kuriuos įgauna įmonė.
Tikslūs ir patikimi finansiniai duomenys
Vidaus kontrolė sumažina klaidų tikimybę, nes duomenys tikrinami keliais etapais. Tai užtikrina, kad finansinės ataskaitos būtų teisingos ir atitiktų realią įmonės situaciją.
Sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevencija
Aiškūs kontrolės mechanizmai riboja galimybes darbuotojams atlikti neleistinas operacijas. Nuolatinė stebėsena leidžia greitai pastebėti neįprastus veiksmus ar rizikingas transakcijas.
Aiškus atsakomybės paskirstymas
Kiekvienas darbuotojas tiksliai žino savo funkcijas ir už kokius procesus atsako. Tai sumažina sumaištį ir leidžia efektyviau spręsti problemas, jei jos iškyla.
Veiklos efektyvumo didinimas
Standartizuoti procesai ir aiškios procedūros leidžia greičiau atlikti apskaitos darbus ir sumažina perteklinius veiksmus. Tai taupo laiką ir mažina administracines išlaidas.
Atitiktis teisės aktams
Vidaus kontrolė padeda užtikrinti, kad visi apskaitos procesai vykdomi pagal galiojančius standartus ir reikalavimus. Tai sumažina baudų ar kitų sankcijų riziką bei palengvina auditoriams atlikti savo darbą.
Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas.
Neturint patvirtintų vidaus kontrolės priemonių įmonė rizikuoja, kad apskaita bus pripažinta netvarkinga, o vadovui gali būti taikomos Administracinių nusižengimų kodekso numatytos baudos:
• 99 straipsnis – nuo 300 iki 6 000 Eur
• 100 straipsnis – nuo 300 iki 1 450 Eur
• 205 straipsnis – nuo 40 iki 20 000 Eur
• 206 straipsnis – nuo 200 iki 3 000 Eur
• 223 straipsnis – nuo 600 iki 6 000 Eur
